DUK

Užduokite klausimą

*Pažymėti laukai yra privalomi.

    • 1. Ar perkamų grynaveislių angusų veislės telyčių išduoti sertifikatai yra tinkami paramai gauti?

      Sertifikatai išduoti dėl angusų veislės telyčių įsigijimo nėra tinkami, nes  juose nenurodoma į kurį kilmės knygos poskyrį įrašytos telyčios. Telyčios turi būti nesiveršiavusios ir įrašytos į ne žemesnį kaip kilmės knygos B poskyrį. Vis dėlto kai kuriose šalyse, galioja praktiką, kad į mėsinių galvijų kilmės knygas telyčios nėra įrašomos iki tol kol jos neapsiveršiuoja, nors  yra tinkamos įrašyti. Įsigijus tokias telyčias reikėtų pasikviesti Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos atstovus, kurie patvirtintų telyčių atitikimą kilmės knygos B skyriui.

      Atnaujinta: 2016 07 05

    • 2. Kaip elgtis, kai norima, kad ūkis būtų išbrauktas iš veislinių ūkių sąrašo?

      Ūkio šeimininkas turi parašyti prašymą teritoriniam Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos skyriui bei informuoti atitinkamos asociacijos (atsižvelgus į laikomus veislinius gyvulius) pirmininką. Tais pačiais metais, kai bus atliekamas gyvūnų veislynų vertinimas – ūkis bus išbrauktas iš veislinių ūkių sąrašo. 

      Atnaujinta: 2016 07 05

    • 3. Kaip nustatyti veršelio veislę?

      Jeigu ūkininkai pametė sėklinimo pažymėjimą ir nebe prisimena kuo buvo sėklinama karvė, būtina kreiptis į asmenį ar bendrovę suteikusią sėklinimo paslaugas. Tuomet pagal įrašus galima atsekti ir nustatyti veršelio veislę.

      Atnaujinta: 2016 07 05

    • 4. Kaip patikslinti karvės inventorinį numerį?

      Dažniausiai dėl patikslinimo kreipiasi sėklintojai, rečiau patys ūkininkai. Klaidą galima ištaisyti prisijungus prie Gyvulių veislininkystės informacinės sistemos. Klaidas inventoriniame numeryje būtina ištaisyti, suklydus net ir dėl vieno skaičiuko, gali pasikeisti tikrasis gyvulių laikytojas ar net šalis.

      Atnaujinta: 2016 07 05

    • 5. Dėl sėklinimo pažymėjimų numeracijos?

      Vienas sėklintojas gali išspausdinti 9999 sėklinimo pažymėjimo egzempliorius einamiesiems metams ir suteikti jiems numerius pradedant nuo 1 ir tęsiant didėjančia seka. Nepanaudotų gyvulių sėklinimo pažymėjimų numerius surašyti į sugadintų ir nepanaudotų sėklinimo pažymėjimų apskaitos žurnalą. 
      Tikrinant sėklinimo pažymėjimus yra žiūrima, kad sėklinimo pažymėjimai būtų išrašomi pagal sėklinimo datas nuoseklia didėjančia tvarka, o sėklinimo pažymėjimų numeriai irgi būtų sudėlioti iš eilės didėjančia seka. Negali atsitikti taip, kad: pvz. „sėklinimo data 2016-05-23, sėklinimo pažymėjimo numeris - 205, sėklinimo data 2016-05-24, o sėklinimo pažymėjimo numeris - 203“- tai laikytina klaida).
       

      Atnaujinta: 2016 07 05

    • 6. Kaip teisingai suvesti sėklinimo duomenis?

      Siekiant suvesti duomenis, būtina turėti galimybę prisijungti prie Gyvulių veislininkystės informacinės sistemos su savo asmeniniais slaptažodžiais. Juos galima gauti Žemės ūkio ir kaimo verslo informacijos centre arba Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos teritoriniame skyriuje. Kiekvienas gyvulių laikytojas norintis suvesti duomenis, privalo prisijungti prie Gyvulių veislininkystės informacinės sistemos, pasirinkti skyrių – „Ūkiniai gyvūnai“, vėliau „Sėklinimai ir kergimai“. Reikėtų pasirinkti „gyvulių laikytoją“, po to „sėklinimą ar kergimą“, „rajoną“ ir „sėklintoją“. Jeigu pažymėjimuose įsivėlė klaida – ją gali ištaisyti Tarnybos inspektoriai. Sėklintojas suklydęs suvedant duomenis iš sėklinimo pažymėjimo į interaktyviąją galvijų sėklinimo duomenų bazę turi parašyti laisvos formos prašymą, kuriame nurodo kokią klaidą yra padaręs ir ką reikia pataisyti. Prašymą adresuoja savo regiono veislininkystės inspektoriui. Savo regiono veislininkystės inspektoriaus  duomenis sėklintojas gali rasti: http://www.veislininkyste.lt/ skiltyje „STRUKTŪRA, KONTAKTAI“, pasirinkęs grafą „Kontaktai“. Sėklintojas pateikdamas prašymą kartu turi pateikti ir sėklinimo pažymėjimo kopiją, kad atsispindėtų padaryta klaida. Regiono veislininkystės inspektorius interaktyviojoje galvijų sėklinimo duomenų bazėje ištaisęs sėklintojo padarytą klaidą surašo klaidų taisymo protokolą.

      Atnaujinta: 2016 07 05

    • 7. Kaip atliekama karvių produktyvumo kontrolė?

      Šiuo metu šalyje gyvulių produktyvumo kontrolė vykdoma  A, B ir C metodais. Atsižvelgiant į šiuos kontrolės metodus, didžiausias gyvulių produktyvumo kontrolės duomenų  patikimumas yra užtikrinamas, kai gyvulių produktyvumo kontrolė vykdoma A metodu. 
      Gyvulių produktyvumo kontrolė yra veislininkystės pagrindas, todėl, galima teigti, kad  ūkiai, nekontroliuojantys gyvulių produktyvumo, atsisako dalies savo ūkio perspektyvų. Tuo tarpu, tie laikytojai, kurie naudojasi produtyvumo kontrolę, pripažįsta jos naudą. Atliekant karvių produktyvumo kontrolę pirmiausia sistemingai nustatomi karvių pieningumo, pieno sudėties (riebalų kiekis, %, baltymų kiekis, %, laktozės kiekis, %), somatinių ląstelių skaičius, urėjos ir kiti rodikliai. Šie rodikliai yra labia svarbus, nes suteikia informacijos apie pokyčius, kurie vyksta bandoje. Pokyčiai gali būti atsitiktiniai arba susiję su gyvulių paveldėjimu bei ligomis. Be to, gyvulių produktyvumo kontrolės vykdymas  ūkininkui suteikia galimybę sutrumpinti neproduktyvų laikotarpį, gauti daugiau veršelių, sudaryti tinkamą šėrimo planą, sumažinti pašarų sąnaudas, išvengti ligų ir, svarbiausia, atrinkti bandai papildyti pačius geriausius gyvulius. Gyvulių produktyvumo kontrolė bandos savininkui, atsižvelgiant į jos metodą, gyvulių skaičių ir pieno apskaitos būdą, kainuoja 5,56–17,07 eurų už vieną karvę per metus. Valstybė iš Pagalbos veislininkystei lėšų kompensuoja iki 70 procentų produktyvumo kontrolės išlaidų gyvulių laikytojams. Informaciją apie įkainius ir valstybės kompensuojamą dalį galima rasti čia.

      Atnaujinta: 2016 07 05

    • 8. Kokie reikalavimai keliami buliams, kuriuos naudoja karvių kergimui?
      • Buliai turi būti registruoti VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro (toliau – ŽŪIKVC) Ūkinių gyvūnų registre.
      • Buliai turi būti įrašyti į kilmės knygą ir turėti išduotus pripažintų veislininkystės institucijų (asociacijų) kilmės pažymėjimus.
      • Buliai turi būti sveiki ir atitikti Prekybos galvijais ir kiaulėmis veterinarijos reikalavimus, patvirtintus Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2004 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. B1-349 „Dėl Prekybos galvijais ir kiaulėmis veterinarijos reikalavimų patvirtinimo“.
      • Buliai turi būti negiminingi bandoje esančioms karvėms ir telyčioms. 

      Svarbu, kad buliai atitiktų visiems jiems keliamus reikalavimus, nes nuo jų sveikatos priklauso ir palikuonių rodikliai bei bandos kokybė.

      Atnaujinta: 2016 07 05

    • 9. Dėl kilmingų avių įsigijimo ir dalyvavimo priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veikloje

      Laikytojai norintys įsigyti kilmingų avių gali dalyvauti naujojoje Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonėje  „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“. Vienas iš priemonės tikslų – tai Lietuvos nykstančių senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių atkūrimas, išsaugojimas ir didinimas. Pareiškėjais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys užsiimantys žemės ūkio veikla. Pareiškėjas turi laikyti bent 5 avis, turinčias kilmės pažymėjimą, kuriuo patvirtinama veislė. 
      Norintys gauti paramą įsipareigoja: 

      • laikytis gyvūnų gerovės, gyvūnų sveikatingumo, ūkinių gyvūnų registravimo ir ženklinimo reikalavimų;
      • išlaikyti paramos paraiškoje įsipareigotą nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ar naminių paukščių skaičių 5, 6 arba 7 metus;
      • veisti tik grynuoju veisimu, t. y. poruoti tik tos pačios veislės ūkinius gyvūnus;
      • vykdyti gyvulių produktyvumo kontrolę;
      • ūkinių gyvūnų bandą papildyti ūkiniais gyvūnais iš savininkų, laikančių nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulius, kurių kilmė patvirtinta genetiškai;
      • ūkiniam gyvūnui kritus/išbrokavus, per 20 dienų informuoti Nacionalinę mokėjimo agentūrą dėl kritimo/išbrokavimo bei atnaujinti duomenis Žemės ūkio ir kaimo verslo centro duomenų sistemoje;
      • jeigu norima pakeisti vieną paramos paraiškoje įsipareigotą išlaikyti avį,  į tokios pat kilmės kitą, būtina Nacionalinei mokėjimo agentūrai per 30 darbo dienų pateikti kilmės pažymėjimą; 
      • už vieną kilmingą avį mokama 187 eurų parama.

      Kvietimą teikti paraiškas gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Agrarinė aplinkosauga ir klimatas“ veiklą „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“ skelbia Nacionalinė mokėjimo agentūra.

      Svarbu: šiame atsakyme išvardyti ne visi punktai.

      Visa informacija yra čia.

      Atnaujinta: 2016 07 05

    • 10. Ar reikia pateikti kumeliuko atvedimo liudijimą?

      Per 10 dienų po apsikumeliavimo kumelės savininkas siunčia užpildyto „Kumeliuko atvedimo liudijimo" geltoną kopiją pripažintai veislininkystės institucijai. Asociacija patikrina, ar siūlomas arklio vardas nesidubliuoja su VĮ ŽŪIKVC duomenų bazėje įtrauktais arklių vardais. Jei toks vardas jau yra, kumeliuko atvedimo liudijimas grąžinamas jo savininkui vardui pakeisti. Po vardo pakeitimo ir suderinimo su asociacija kumeliuko savininkas, įrašęs visus siūlytus vardus, siunčia „Kumeliuko atvedimo liudijimo" geltoną kopiją į asociacijos būstinę, mėlyną kopiją – Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veislininkystės specialistui teritoriniame skyriuje, baltą kopiją pasilieka sau. Gimus kumeliukui reikia užpildyti AŽ-1 formą ("Pranešimas apie arklio registravimą"), kurią užpildo asmuo turintis teritorinės VMVT išduotą paslaugų teikimo teisę patvirtinantį dokumentą, bei suženklinti mikroschema iki kumeliuko atvedimo metų gruodžio 31 d. arba per 6 mėn. nuo atvedimo dienos, atsižvelgiantį tai, kuri data yra vėlesnė. 

      Atnaujinta: 2016 07 05

    • 11. Dėl kiaulių ženklinimo ir registravimo

      Kiaulių laikytojai privalo registruoti kiaules, jų laikymo vietas ir bandas. Siekiantieji pagalbos turi bent vieną kartą per einamųjų metų kiekvieno ketvirčio pirmąjį mėnesį suvesti duomenis į CDB sistemą arba pranešti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritoriniam skyriui laikytojo, laikymo vietos duomenis ir laikomų kiaulių skaičių, bei užpildyti GŽ-1 formą. Nesiekiantieji valstybės pagalbos, ne rečiau kaip 2 kartus per metus, kiekvieno pusmečio sausio ir liepos mėn. turi į CDB suvesti arba pranešti VMVT teritoriniam skyriui laikytojo, laikymo vietos duomenis ir laikomų kiaulių skaičių, užpildydami GŽ-1 formą. Prieš perkeliant kiaules į kitą laikymo vietą ar kitą bandą, reikia paženklinti į vieną ausį įsegant vieną dviejų dalių ausų įsagą su bandos numeriu. Į skerdyklą Lietuvos teritorijoje vežamos kiaulės gali būti ženklinamos į užpakalinę šlaunį tatuiruote, kurioje nurodomas bandos numeris. Išvežus ir atvežus kiaules, laikytojai turi ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas užregistruoti duomenis CDB arba informuoti teritorinę VMVT, užpildydami GŽ-2 ar GŽ-2a formą.

      Atnaujinta: 2016 07 05

    • 12. Dėl ūkinių gyvūnų: avių ir ožkų ženklinimo

      Avių ir ožkų prieauglį būtina paženklinti per 6 mėnesius  nuo atvedimo, bet ne vėliau kaip prieš išvežant iš laikymo vietos, o siekiant valstybės pagalbos, avių prieauglį būtina paženklinti per 30 kalendorinių dienų nuo prieauglio atvedimo. Daugelis laikytojų šio reikalavimų nepaiso ir Žemės ūkio ir kaimo verslo centro sistemoje registruoja prieauglį pavėluotai, tačiau dėl to gali negauti finansinės paramos. Laikytojas privalo užtikrinti, kad atvestas ūkinių gyvūnų prieauglis būtų paženklintas ir užregistruotas. Avių ir ožkų prieauglio registracijos metu laikytojas (arba paslaugų teikėjai) paženklina prieauglį, registracijos duomenis įrašo į Ūkinių gyvūnų apskaitos žurnalą, registruoja Centrinėje duomenų bazėje ir (arba) užpildo vieną GŽ-2 ar GŽ-2a formą ir pirmąjį egzempliorių pateikia Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos teritoriniam skyriui ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo paženklinimo; antrasis egzempliorius lieka laikytojui. Avys ir ožkos ženklinamos į abi ausis įsegant po vieną dviejų dalių įsagą su gyvūno individualiu numeriu. Po 2009 m. gruodžio 31 d. atvestas avių ir ožkų prieauglis, kurį laikytojas norės išvežti į ES šalis, ženklinamas įsegant po vieną dviejų dalių įsagą į abi ausis – į vieną ausį segamas įsagas yra su individualiu numeriu, o į kitą – įsagas, kurio viena dalis yra su mikroschema. Įsagas segamas taip, kad jis būtų ausies kremzlinės dalies viduryje ir gerai matomas iš gyvūno priekinės ir užpakalinės pusės. Ausų įsago brūkšninis kodas turi būti matomas iš gyvūno priekinės pusės.

      Atnaujinta: 2016 07 05

    • 13. Kaip vyksta telyčių produktyvumo kontrolė?

      Norint vykdyti telyčių produktyvumo kontrolę pirmiausia reikės sudaryti sutartį su UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ (GPK). Telyčias būtina sėklinti tik su tos pačios veislės bulių sperma. Telyčiai apsiveršiavus pradedama vykdyti produktyvumo kontrolė, todėl būtina įstoti į asociaciją į įrašyti telyčias į kilmės knygą.

      Atnaujinta: 2016 07 05

    • 14. Kaip vyksta produktyvumo kontrolė ėriavedžių skirtų mėsai ir vilnai auginti?

      Ėriavedžių, auginamų mėsai, vilnai gyvulių produktyvumo kontrolė vykdoma vadovaujantis Avių vertinimo taisyklėmis, patvirtintomis Valstybinės gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2006 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 1A-24 ir Ėriavedžių, auginamų mėsai ir vilnai produktyvumo kontrolės vykdymo tvarkos aprašu, patvirtintu UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ direktoriaus 2014 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 1TV-196 . Laikytojai norėdami pradėti vykdyti ėriavedžių, auginamų mėsai, vilnai, produktyvumo kontrolę turi sudaryti sutartį su UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“, kreipdamiesi į atitinkamo rajono skyriaus vadovą. Pasirašius sutartį, produktyvumo kontrolė avių bandoje bus vykdoma kartą į ketvirtį. Kontrolės asistentas užpildo patvirtintas  pirmines avių veislininkystės apskaitos formas, susitikslina duomenis bandos savininko perduotus į Žemės ūkio kaimo ir verslo centrą (ŽŪIKVC), o užpildytus dokumentus išsiunčia į Lietuvos avių augintojų asociacijai. Kiekvieną mėnesį Gyvulių produktyvumo skyriaus vadovas, naujai bandą papildžiusias ėriavedes suveda į ŽŪIKVC Kontroliuojamų ėriavedžių duomenų bazę.
      Bandos savininkas ar jo įgaliotas asmuo privalo pildyti pirminės veislininkystės apskaitos formas. 
      Gyvulių produktyvumo kontrolės paslaugos kainos patvirtintos, remiantis 2015 m. gruodžio 30d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu Nr. 3D-960,, Dėl žemės ūkio ministro 2010 m. kovo 30d. įsakymo Nr.3D-290 ,,Dėl pagalbos veislininkystei taisyklių patvirtinimo'' pakeitimo“.  Pagal GPK pateiktą sąskaitą bandos savininkas atsiskaito kas mėnesį (kaina už vieną kontroliuojamą ėriavedę – 17 eurocentų.)
      Daugiau informacijos apie ėriavedžių produktyvumo kontrolę.
      Informacija apie kainas.

      Atnaujinta: 2016 07 05

    • 15. Kokie kriterijai taikomi gyvulių laikytojams gavus paramą už veislinius gyvulius?

      Grynaveislius ūkinius gyvūnus, kuriems įsigyti skirta pagalba, laikytojas privalo panaudoti tolesniam veisimui, savo bandai genetiškai gerinti, kontroliuoti jų produktyvumą, vykdyti jų veislinės vertės nustatymą, auginti, užtikrinti jų gerovę, neparduoti, nedovanoti ar kitaip neperleisti kitiems asmenims šių gyvūnų ne mažiau kaip ketverius metus.
      Grynaveisliai mėsiniai galvijai privalo būti įrašyti į atitinkamą mėsinių galvijų kilmės knygą. Grynaveislės avys turi būti iki pirmosios vados. Ir avys, ir avinai turi būti įvertinti ne žemesne nei I klase. Perkamos iš kitų šalių grynaveislės avys ir avinai turi būti įvertinti tik aukščiausia klase, avinai turi atitikti pirmąją ir antrąją Skrepi rezistentiškumo grupę. Grynaveislės ožkos turi būti iki pirmosios vados. Ožkos ir ožiai turi būti įvertinti ne žemesne kaip elito klase (perkamos iš kitų šalių grynaveislės ožkos ir ožiai turi būti įvertinti tik aukščiausia klase).

      Atnaujinta: 2016 07 05

    • 16. Ar teikiama parama žirgams?

      Žirgų laikytojai gali gauti paramą, jeigu laiko arklius registruotus Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro, Arklių veislininkystės informacinės sistemos duomenų bazėje. Taip pat laikytojai privalo turėti arklio pasą. Visiems arkliams turi būti nustatyta jų tapatybė per šešis mėnesius nuo atsivedimo, jie privalo būti pažymėti. Parama žirgams skiriama iš Europos Sąjungos ir nacionalinio biudžeto lėšų, o jos tikslas genetinių išteklių saugojimas. Paramos tikslai: sukaupti ir išsaugoti Lietuvos žemės ūkio gyvūnų genetinius išteklius, įvertinti nacionalinius gyvūnų genetinius išteklius, vykdyti taikomuosius gyvūnų genetinių išteklių tyrimus, skatinti platesnį nacionalinių genetinių išteklių panaudojimą. Remiamos šios priemonės: retų veislių gyvūnų laikymas, veterinarinė kontrolė ir aptarnavimas, gyvūnų genetinių išteklių taikomieji tyrimai. Paraiškas gali teikti: fiziniai ir juridiniai asmenys, kurių bazėse įsteigtos pavojaus būklėje atsidūrusių žemės ūkio gyvūnų veislių gelbėjimo stotys ir parkai bei genofondinės bandos (fermos), kiti laikytojai, besilaikantys visų pagrindinių genetinių išteklių saugojimo reikalavimų bei mokslo ir mokymo institucijos. Pagrindiniai reikalavimai gyvūnų laikytojams: gyvuliai turi būti veisiami tik grynuoju veisimu, t.y. veisimui galima naudoti tik tos pačios veislės gyvulius, ir veisti pagal numatytą veisimo planą. Saugomus gyvūnus naudojant pramoniniam kryžminimui, gauti mišrūnai jokiu būdu negali būti palikti tolesniam veisimui. Išimtis: veislė, kuri dėl susiaurėjusios genealogijos ir didėjančio inbrydingo yra kritinėje būklėje, nebegali toliau būti veisiama savyje. Tokiu atveju galimas kitos veislės (artimiausios pagal fenotipą ir genotipą) panaudojimas, ne didesnis negu 10% visos populiacijos dydžio, o atskiri gyvūnai turėti daugiau kaip 50 % kitos veislės kraujo. Gyvūnai turi būti kilę iš tėvų, kurie įrašyti į tos pačios veislės gyvulių registrą ar kilmės knygą. Išimtis: pradinio etapo metu atkuriant populiacijas surinktiems gyvūnams netaikyti kilmės reikalavimų. Saugomi gyvūnai privalo būti tipingi veislei, identifikuoti, registruoti, taip pat turėtų būti įtraukti į kilmės knygas.
      Kvietimai gauti paramą už laikomus arklius skelbiami Nacionalinės mokėjimo agentūros ir Žemės ūkio ministerijos tinklapiuose. 
      Paraiškos, norintiems dalyvauti senojo genotipo gyvulių laikymo programoje, priimamos Nacionalinėje mokėjimo agentūroje nuo 2016m. balandžio 11d. iki birželio 6 d.

      Atnaujinta: 2016 07 05

    • 17. Kaip gauti kergimui naudojamų buliukų kilmės pažymėjimus?

      Buliukų kilmės pažymėjimus išduoda asociacijos. Augintojas turi pateikti buliuko duomenis, tuomet asociacija išduos kilmės pažymėjimą, jo kaina siekia 20 eurų. Duomenys apie išduotą pažymėjimą perduodami informacijos centrui. Atlikus šias procedūras galima suvesti duomenis apie kergimus.

      Atnaujinta: 2016 07 05

    • 18. Kokių dokumentų reikia norint gauti sėklinimo licenciją?

      Gyvulių sėklinimo veikla gali užsiimti tik asmenys, turintys veterinarijos gydytojo, veterinarijos felčerio, zooinžinieriaus, zootechniko ar gyvulininkystės technologo kvalifikaciją. Asmuo, norintis verstis gyvulių sėklintojo veikla Valstybinei gyvulių veislininkystės priežiūros tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos paštu, elektroninėmis priemonėmis arba tiesiogiai kreipdamasis į Tarnybą pateikia:

      1. deklaraciją apie ketinamą vykdyti gyvulių sėklintojo veiklą;
      2. asmens tapatybės dokumento kopiją;
      3. kvalifikaciją pagrindžiančio dokumento kopiją;
      4. kvalifikacinio pažymėjimo kopiją;
      5. dokumento, pagrindžiančio Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliavos sumokėjimą, kopiją.

      Dokumentus galima nusiųsti elektroniniu paštu: veislininkystė@veislininkyste.lt arba jonas.jacunskas@veislininkyste.lt;  arba paštu, adresu Gedimino pr. 19, Vilnius, 418, 420 kab.

      Sėklinimo licencija – tai dokumentas, suteikiantis teisę teikti gyvulių sėklinimo paslaugas  pas ūkininkus, žemės ūkio bendrovėse bei kituose gyvulininkystės subjektuose.

      Atnaujinta: 2016 07 11